užstumti

užstùmti, ùžstumia (ùžstuma Š), užstū́mė K, Š, Rtr, NdŽ 1. tr. SD171, Sut, N, L stumiant užvežti, uždėti, užkelti; patalpinti ant viršaus: Vežimą užstùmt ant kalno J. Užstū́mė mažilelį šieno mynioti Krš. | refl. Ser, Ds. 2. tr. sunkiai užmauti: Pančekas ùžstuma numirėliu Lz. 3. tr. NdŽ [i]stumiant užkišti už ko, užvaryti: Užstū́mė vežimą už kluono DŽ¹. Pečiun ažu žarijų ažùstumia Šlčn. Užstū́mė ardą, kitą džiaus Krš. Pristatysi, pristatysi pėdų, čia kartį užstùmsi Nt. 4. tr. stumiant apdengti, užversti: Tai primygia, šiaudais ažùstumia (kūlėjai, gąsdindami vieni kitus jaujose) Aps. Iškasė tą kanalą i laikė neužstùmtą Skdv. 5. tr. stumiant įtvirtinti, pritvirtinti: Šaudyklėn indedam šeivelę siūlų, tada ažùstumam ir audžiam Dv. 6. tr. DŽ¹ stūmimu uždaryti: Ùžstumiamos durys NdŽ. Ùžstumiamas langelis KŽ. Užstumiamieji vartai PolŽ54. Reikia jušką užstumt Pc. Jau jis užstū́mė kaminą Lp. Pečius užstùmtas, o aš to[je] lovelė[je] guliu Yl. 7. tr. Rsn, Skp, Sn, Tvr užsklęsti, užkišti, užšauti: Užstùmti durų velkę NdŽ. Užstumti duris L. Užstùmta durelės Klvr. Velke žustū́mėm duris Rod. Reikia durys ažstùmt Nmč. Seniau buvo brauktuvė ažustùmt [durims] iš geležies Smal. Užustū́mė priemenę ir išėjo Rgv. Jis in stubą ir duris užstūmė BsPIV132. | refl. tr., intr. NdŽ, Ser, Čk: Aš visada miegčiu duris užsistū́męs Alv. Pamatė mum ateinant ir užsistū́mė Sb. Reikia eitie namo, kad tėvas su močia neužsistùmtų Pnm. Aš išeinu salon, ažsistùmk duris, kad vilkas neineit Ml. ║ užstatyti: Duris komoda užstùmti NdŽ. 8. tr. užuiti: Kai pasakoju kitom marčiom, katros buvo užstùmtos, tai net tikėt negali Mlt. 9. intr. euf. užbezdėti: A kad užstū́mė – dvasią ima Ėr. \ stumti; antstumti; apstumti; atstumti; įstumti; išstumti; paišstumti; nustumti; pastumti; padstumti; parstumti; perstumti; prastumti; pristumti; sustumti; užstumti